ЧЕЛОВЕК-ГОРОШИНА И ПРОСТАК / PIZERHOMO KAJ SIMPLULO


La mirakla saketo

 

Chiam pli densa kaj malhela estighis la abiaro. Grizaj likenoj pendis de la maljunaj abioj, la pinglaj branchoj interplektighis tiel, ke oni ghin ne trairos. Mi lacighis, tute perdis la vojon, kiam mi audis: iu iras tra la arbaro — la branchetaro knaras, kaj laute kantas:

 

Turroputo.

Puto… Turro…

Por mi chio malfermighas,

Tuta mondo estas klara.

Bona — stulta! Fia — richa!

Turroputo.

Puto… Turro…

Al mi chio subordighas.

Grizaj lupoj,

Neghventegoj.

Mensogemaj vagfajretoj,

Kiuj montras la vojeton,

Ne havantan la komencon.

En la fin’ — senfunda marcho

Kaj kaban’ sur kokpiedoj.

 

Kiel mi ghojis pri la homa vocho! Mi ech ne atentis, ke la kanteto estas stranga kaj timinda, kaj tutforte kriis:

— Uhu!… Uhu!!

En la sama sekundo de post la arboj venis maljunulino kun hokbastono, en blanka tuko. La nazo estas rugha, okuloj rondaj kiel tiuj de strigo. Sed kial oni atentu tion? Kia oni naskighis, tia oni estu.

La maljunulino ridetis, metis fingron al la busho kaj flustras:

— Ts!… Chu vi ne audas, ke ne malproksime vagadas la sorchisto Turroputo? Feliche vi renkontighis kun mi, tia mirinde kaj surprize kaj terure bona oldulineto. Mi elkondukos vin al la vojeto, ne havanta la komencon, en la fin’ — senfunda marcho kaj kaban’ sur kok’… Ba, mi, maljuna, misbabilis… Mi kondukos vin el la arbaro al varmeta dometo, nutros vin per bongusta vespermangho, enlitigos vin sur molan kusenegon. Donu al mi la saketon — vi ja estas laca, mi vidas, kaj ni elighu pli rapide el la arbaro, alie estighos mallume…

Mi rememoris la adiauajn vortojn de onjo Elza kaj volis kashi la saketon post la dorso, sed ne sukcesis. La maljunulino kaptis la saketon, sed tuj dejhetis la manon, kriis, blekis, saltis pli alte ol la plej alta pino, turbis tiel, ke levighis vento, kiu arkigis la arbojn kaj jhetis min teren, ululis «u-u-u» kaj malaperis.

Mi levighis de la tero kaj pensas: chu vere mia karbeto estas tia arda?

Mi tushis la saketon, sed ghi estis tute malvarma, nur iomete lumis. Kaj tio tre konvenis — jam venis nokto, malvarma, venta, neniu steleto en la chielo.

Mi demandus nian lernejan instruistinon au onjon Elza pri la saketo — kia miraklo ghi estas? Ili ja multe scias! Sed neniun havas mi nun por demandi.

La lumo chiam fortighis. Shajnis, ke tute apude iu preteriris, ekodoris kvazau je varmo, kaj blubluaj okuloj rigardis al mi kaj ridetis.

Kio nur ne miraghos en la malhela abiaro!

Shajnis, ke mallauta arghenteca vocho flustras: «La panja testamenta karbeto lumas nur al bonaj homoj. Al malbona homo lumas nur fenestroj de magiulina kabano».

Mi chirkaurigardis kai ekvidis la vojeton. Mi iris kaj iris sur ghi ghis kiam mi eliris al arbarrando, al kampo. Mi manghis iom da pano kun lardo, fosighis en pajlan stakon, metis sub la kapo la saketon kaj ekdormis.

Kaj matene mi vidas — proksime, post la kampo estas urbo.


Чудесный узелок

Все гуще и темнее становился бор. Седые лишайники свисали со старых елей, колючие ветви переплелись - не проберешься. Устал я, совсем сбился с дороги, когда услышал: кто-то идет по лесу, сучья трещат, и громко поет:

Турропуто...
Путо... Турро...
Турропуто все открыто,
Для него все в мире ясно:
Добрый - глупый! Злому - счастье!
Турропуто...
Путо... Турро...
Турропуто все подвластно:
Волки злые...
Вьюги злые...
Лживые огни лесные,
Что выводят на тропинку,
У которой нет начала,
А в конце -
Без дна трясина
И изба на курьих ножках!

Как же я обрадовался человеческому голосу. Даже не успел подумать, что за песенка - странная, страшная, - и изо всех сил закричал:

- Ау!.. Ау!!.

В ту же секунду из-за деревьев вышла старушка с клюкой, в белом платке. Нос красный, глаза круглые, как у совы. Но на это чего смотреть? Кто каким родился, таким тому и быть.

Старушка улыбнулась, приложила палец к губам и шепчет:

- Тс!.. Разве не слышишь, неподалеку бродит колдун Турропуто?! Счастье, что тебе встретилась такая удивительно, и поразительно, и ужасно добрая старушка. Уж я тебя выведу на тропинку, у которой нет начала, а в конце - без дна трясина и изба на курьих... Тьфу, заболталась, старая... Уж я тебя выведу из лесу к теплому домику, накормлю вкусным ужином, уложу на мягкую периночку. Давай узелок - устал ведь, я вижу - и скорее из лесу, а то стемнеет...

Я вспомнил прощальные слова тетушки Эльзы и хотел спрятать узелок за спину, но не успел. Старушка цап за узелок, но сразу отдернула руку, вскрикнула, заверещала, подскочила выше самой высокой сосны, закружилась

так, что поднялся ветер, согнул деревья, а меня швырнул на землю, завыла "у-у-у" и исчезла.

Встал я с земли и думаю: "Неужели мой уголек так жжется?" Притронулся к узелку, а он совсем холодный, только немного светится. И это очень кстати: уже наступила ночь - холодная, ветреная, ни звездочки на небе.

Спросил бы я нашу школьную учительницу или тетушку Эльзу про уголек - что за чудо такое? Они ведь много чего знают! Но некого теперь спрашивать.

Свет все разгорался. Показалось, что совсем рядом кто-то прошел, будто пахнуло теплом, и синие-синие глаза взглянули на меня и улыбнулись.

Чего не примерещится ночью в темном бору!

Почудилось, что тихий серебристый голос шепчет: "Матушкин уголек заветный светит только добрым людям. Злому человеку светят окна ведьминой избушки".

Я взглянул и увидел тропинку. Шел, шел по ней, пока не выбрался на опушку, в поле. Поел хлеба с салом, зарылся в стог соломы, подложил под голову узелок и заснул.

А утром вижу - близко, за полем, город.

<< >>